Vilniaus arkivyskupija

Unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 37259

Adresas: Vilnius

Pagaminimo laikas: 1900–1929

Pagaminimo vieta: Vidurio Europa

Medžiaga, technika: metalas: liejimas, cizeliavimas, štampavimas, lankstymas; krištolas; alebastras (?): šlifavimas

Matmenys: aukštis – 155 cm, skersmuo – 29 cm

Nedidelis keturių žvakidėlių sietynas tikriausiai pagamintas XX a. 1–3 dešimtmečiais. Tokią prielaidą leidžia daryti ne itin preciziškai pramoniniu būdu štampuojant ir liejant padarytos metalinės detalės.

Dirbinio konstrukcijoje dominuoja kamienas, sudarytas iš strypelio, ant kurio suvertos lietos stiklinės detalės. Apačioje jis užsibaigia kreminės spalvos alebastro (?) (smulkiagrūdės gipso atmainos) vaza. Nuo jos į šonus eina keturi ploni strypeliai, ant kurių laikosi žiedas su keturiomis žvakidėlėmis. Ypatingo lengvumo ir žaismingumo dirbiniui suteikia nuo rozetės viršuje, kamieno ir žiedo svyrantys „ūseliai“ su kabučiais. Tarpusavyje jie tarsi voratinkliu sujungti smulkių apvalių, briaunuotų karoliukų vėriniais. Įjungus apšvietimą jie ypač išryškėja ir žėri neleisdami nuobodžiauti žiūrovo akiai. Tikėtina, jog seniau kabučių būta daugiau – šiuo metu užpildyta tik kas antra ant žiedo esanti skylutė.

Pagamintas šviesti elektra sietynas vertingas tipologiškai. Tai bene vienintelis Lietuvoje žinomas sietynas su alebastro (?) detale ir jau nuo klasicizmo laikotarpio šviestuvams taikytais žaismingais „ūseliais“.

Šaltniai ir literatūra:

  1. Stankevičienė Regimanta, Dailės kūrinio aprašas Uk 37259, 2013, in: Kultūros paveldo centro Kilnojamųjų objektų poskyrio archyvas.
  2. Valtaitė-Gagač Alantė, XVII a.–XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2015, p. 274.