Verkių dvaro rūmai

-

Adresas: Žaliųjų ežerų g. 49, Vilnius

Pagaminimo laikas: 1900–1929

Pagaminimo vieta: Vidurio Europa

Medžiaga, technika: bronza, vario lydinys: liejimas, štampavimas, cizeliavimas, poliravimas; auksavimas

Matmenys: aukštis – apie 200 cm, skersmuo – apie 120 cm

Trys Verkių rūmų didžiojoje salėje kabantys sietynai stiebo viršuje užbaigti dekoratyvinėmis lietomis rozetėmis. Įprastai ši sietyno dalis būna prigludusi prie lubų. Šiuo atveju rozetes matome pakibusias ore, o tai suponuoja, kad sietynai kabo ne savo pirminėje erdvėje.

Istorikas Antanas Rimvydas Čaplinskas, knygoje Vilniaus gatvių istorija. Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės rašydamas apie Umiastovskių rūmus Trakų g. 2, mini, kad per Antrąjį pasaulinį karą sovietai į Rusiją išvežė 33 sunkvežimius rūmų turto. Anot autoriaus, išliko šviestuvai, kurie vėliau perkelti į restauruotus Verkių rūmus. Remiantis fotografų Juliaus Vaicekausko ir Mečislovo Sakalausko nuotraukomis, šviestuvai buvo perkelti tarp 1973­–1976 metų. Kaip tik tuo metu (apie 1970–1975) buvo rekonstruojami Verkių rūmų interjerai. Trys dideli Umiastovskių rūmų sietynai labai tiko buvusiai Riterių salei ir priminė XIX a. viduryje kunigaikščių Vitgenšteinų sukurtą interjero vaizdą.

Trijų vienodų Umiastvskių rūmų sietynų modelis projektuotas tuo metu, kai apšvietimas elektros energija dar buvo didelė naujovė. XIX a. pabaigoje Europos sietynų gamintojų kataloguose aptinkami sietynų piešiniai, kuriuose elektros lemputės demonstruojamos atvirai ir dirbinyje specialiai išryškinamos. Kaip matyti prof. Nic. Hofmanno sietyno projekte (nuotrauka Nr. 5), elektros lemputės apjuostos trumpais „neišsivysčiusiais“ stikliniais gaubetliais, labiau primenančiais lėkšteles vaškui nubėgti. Kiek vėliau, išradus ryškesnes volframines lemputes, jos pridengtos didesniais įvairiaformiais perregimais, baltais ar spalvotais gaubtais.

Didikų Umiastovskių įgyti sietynai greičiausiai turėjo gaubtelius. Tą byloja kiekvienos šakos gale išlikę specialūs tvirtinimo elementai. Sietynai gali pasirodyti neįprastos formos, bet tik dėl to, kad jie bene vieninteliai Lietuvoje atspindi pirmųjų europietiškų sietynų su elektros lemputėmis madas.

Šaltniai ir literatūra:

  1. Vienos pramonės dailės asociacijos išleisti dailės kūrinių lakštai, in: Vilniaus dailės akademijos Senų ir retų spaudinių skyrius, 7.03(051)Bl-17.
  2. Čaplinskas Antanas Rimvydas, Vilniaus gatvių istorija. Šv. Jono, Dominikonų, Trakų gatvės, Vilnius: Charibdė, 1998, p. 223–228.