Lietuvos dailės muziejus

Inv. Nr. TD-589

Adresas: Didžioji g. 4, Vilnius

Pagaminimo laikas: 1837–1899

Pagaminimo vieta: Vakarų Europa

Medžiaga, technika: metalų lydinys: liejimas, cizeliavimas, raižymas; alavavimas

Matmenys: aukštis – 90 cm

Vilniaus paveikslų galerijoje kabantis sietynas – kamieninio tipo, sudarytas iš baliustros formos stiebo ir trijų šakų. Kamieno viršų puošia išraiškingų akanto lapų rozetė, kiek žemiau – diskas ir bumbulas, prie kurių pritvirtintos trys J raidės formos šakos. Jos kvadratiškos, galuose puoštos siaurais akanto lapais. Kiekvienos šakos gale primontuota po nemažą dubenį. Jų šonus puošia lietos liūtų galvutės su žiedais nasruose. Šie neįprastai atrodantys gilūs dubenys buvo naudojami praktiškam tikslui: kiekviename iš jų turėjo būti įdėta po stiklinį indelį žibalui.

Sietynas pagamintas XIX a. viduryje arba II pusėje ir priskirtinas neoklasicizmo stiliui. Nors dirbinyje gana sėkmingai atkartotas Liudviko XVI (vyravo Prancūzijoje XVIII a. pab.) ir Adamų (vyravo D. Britanijoje XVIII a. II p.–XIX a. I p.) stilius, atskirų sietyno detalių atlikimas, o ypač jų jungimo pobūdis liudija, kad tai istorizmo laikotarpio dirbinys.

Lietuvos dailės muziejui priklausantis sietynas dėl degalų tipo, medžiagiškumo ir stiliaus yra vertingas tipologiškai. Nors šviestuvas pagamintas masinės produkcijos įsigalėjimo laikotarpiu, jis yra ganėtinai retas tiek Lietuvos, tiek Europos sietynų paveldo kontekste.

Šaltniai ir literatūra:

  1. Valtaitė-Gagač Alantė, XVII a.–XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2015, p. 217.