Lietuvos dailės muziejus

Inv. Nr. TK-1067

Adresas: Arsenalo g. 3A, Vilnius (šiuo metu eksponuojamas Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje)

Pagaminimo laikas: 1850–1899

Pagaminimo vieta: Vokietija

Medžiaga, technika: porcelianas: lipdyba, antglazūrinis dekoras; auksavimas

Matmenys: aukštis – apie 50 cm

XVIII a. šalia tradicinių medžiagų (metalo, stiklo, krištolo) žvakidžių ir sietynų gamybai pradėtas naudoti porcelianas. Šios medžiagos pradininkais Europoje yra laikomi Saksonijos meistrai Erenfrydas Valteris fon Čirnhauzas (Ehrenfried Walther von Tschirnhaus, 1651–1708) ir Johanas Frydrichas Biotgeris (Johann Friedrich Böttger, 1682–1719), XVIII a. pradžioje pirmą kartą pagaminę europietišką porcelianą.

XVIII a. viduryje porcelianinius sietynus gamino garsios Meiseno dirbtuvės (Rytų Vokietija, veikė nuo 1710 m.), Capodimonte porceliano dirbtuvės Neapolyje (Italija, įkurtos 1743 m.) ir Sevro (Sèvres) karališkosios porceliano dirbtuvės (Prancūzija, veikė nuo 1756 m.). XVIII a. viduryje–XIX a. gaminti ne tik sietynai, kurių visos dalys (kamienas, šakos, žvakidėlės) buvo iš porceliano, bet ir metaliniai sietynai su primontuotais smulkiais porcelianiniais gėlių žiedeliais ir skardiniais lapeliais. Jie buvo ypač paplitę Italijoje ir Prancūzijoje, o išlikę pavyzdžiai saugomi garsiausiuose pasaulio muziejuose.

Nedidukas Lietuvos dailės muziejuje saugomas porcelianinis sietynas – kamieninio tipo. Dirbinyje vyrauja nerūpestingas ir žaismingas neorokoko stilius. Rozetė kamieno viršuje ir lėkštelės vaškui sulaikyti – švelniai rausvos ir žydros spalvos su netaisyklingai iškarpytais pakraštėliais. Kamienas – apverstos vazelės formos, viršuje nežymiai ketursienis. Du jo šonai pjaustinėti treliažo ornamentu, kiti du – ištapyti gėlių žiedais. Kamienas, kiaušinio dydžio karulys jo apačioje ir keturios S raidės formos šakos dekoruotos lipdytais rožių, neužmirštuolių, našlaičių ir ramunių žiedais.

Sietynas tikriausiai puošė kurio nors Lietuvos dvaro ar turtingos rezidencijos mieste interjerą. Neabejojama, kad šios trapios medžiagos apšvietimo priemonių Lietuvos dvaruose būta ir daugiau. Remiantis ikonografiniais šaltiniais, porcelianinis dubeninio tipo sietynas kabėjo Alantos dvaro rūmuose (pastatyti XIX a. vid.). Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomas 1900 m. garsių Vokietijos Meiseno dirbtuvių sietynas (Tt-331), o Lietuvos nacionaliniame muziejuje – trys XIX a. sietynai (IM-5340, IM-5341, IM-5342).

Porcelianinių sietynų Lietuvoje išliko nedaug, todėl šis dirbinys vertingas tipologiškai. Nedidelis, kuklus, bet kartu žaismingas šviestuvas yra importuotas Europos dirbtuvių gaminys, atskleidžiantis Lietuvos sietynų paveldo įvairovę.

Šaltniai ir literatūra:

  1. Marriacher Giovanni, Lampade e lampadari in Italia: dal Quattrocento all'Ottocento, Milano: A. Vallardi, 1981, p. 103–105.
  2. Valtaitė-Gagač Alantė, XVII a.–XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2015, p. 44, 45, 112.