Lietuvos dailės muziejus

Inv. Nr. TM-2332

Adresas: Arsenalo g. 3A, Vilnius

Pagaminimo laikas: 1600–1699

Pagaminimo vieta: Lietuva, Vilnius

Medžiaga, technika: žalvaris: liejimas, tekinimas, raižymas

Matmenys: aukštis – 47 cm, skersmuo – 53 cm

Šiltai geltonos spalvos iš žalvario lietas nedidelis sietynas priklauso kamieninių tipui. Stiebo viršuje – ažūrinė karūnėlė, ji pridengia trilapio formos pakabinimo kilpą. Stiebo viduryje – apvali šakoms įstatyti skirta „dėžutė“, apačioje – nedidelis rutulys su 10 apvalių skylučių aplink per vidurį. Atidžiau apžiūrėjus matyti, kad skylutės ne išgręžtos, o išlietos formuojant patį rutulį. Manoma, kad jos atliko dekoratyvinę paskirtį.

Išsamesnio aptarimo vertas sietyno šakų dekoras. Lietuvoje išliko ne vienas sietynas su gyvatės formos šakomis: įvairūs jų variantai žinomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje, keletas šakų rasta Bagaslaviškio bažnyčioje, nemažai jų yra privačiose kolekcijose. Šviestuvų su tokiu dekoru užfiksuota ir ikonografijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog visuose minėtuose pavyzdžiuose šiek tiek skiriasi tai, kaip susirangiusi gyvatė. Aprašomo Lietuvos dailės muziejaus sietyno šakos gana horizontalios, iš gyvatės kūno ir uodegos suformuotas simbolinis kilpų ornamentas. Nelygumai paviršiuje, šakų suformavimo plastika leidžia dirbinį datuoti XVII amžiumi.

Beveik identiškas sietynas matyti 1936 m. darytoje Valkininkų sinagogos fotografijoje [3]. Svarbu ir tai, kad jo rutulys kamieno apačioje taip pat su skylutėmis, skiriasi tik kamieno forma ir šakų skaičius. Analizuojant Nacionalinio muziejaus sietynus (LNM inv. Nr. IM-4618 ir IM-13029) paaiškėjo, kad Vakarų Europos kraštuose gyvatės simbolika buvo naudojama jau XVI a. pabaigoje. Tokie sietynai buvo kabinami evangelikų reformatų, katalikų bažnyčiose, taip pat pasaulietinės paskirties interjeruose. Turimi duomenys patvirtina, kad aprašomas Lietuvos dailės muziejaus sietynas taip pat galėjo kabėti tiek bažnyčioje, tiek sinagogoje, privačiame ar viešame pasaulietiniame interjere.

XVII a. datuojamas sietynas priskiriamas prie Lietuvoje vertingiausių sietynų grupės. Tipologiškai jis praturtina sietynų su gyvatės formos šakomis grupę Lietuvoje ir Europoje.

Šaltniai ir literatūra:

  1. Dubbe Berend, Van Molle Frans, „De Amsterdamse Geelgieter: Hans Rogiers Van Harelbeke“, in: NKJ / Netherlands Yearbook for History of Art, kn. 22, 1971, p. 21–40.
  2. Kazlauskas Gintaras, „Radvilų žirandolis“, in: Lietuvos dailės muziejaus metraštis 18, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2016, p. 111–119.
  3. Rupeikienė Marija, Lietuvos sinagogų architektūra, Kaunas: Technologija, 2000, p. 58.
  4. Sietynas, rest. prot. Nr. 398/1509, inv. Nr. TM-2332 (metalo restauravimo sektorius), in: LDM Prano Gudyno restauravimo centras.
  5. Valtaitė-Gagač Alantė, XVII a.–XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2015, p. 60, 91, 98, 116, 221.