Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios sietynas

-

Adresas: -

Pagaminimo laikas: 1737–1775

Pagaminimo vieta: Čekija, Bohemija (?)

Medžiaga, technika: geležis: kalimas

Matmenys: aukštis – 129 cm, skersmuo – 128 cm

Stiklinių sietynų gamyba Europoje įsibėgėja nuo XVIII a. pradžios. Panašiu metu skirtinguose regionuose gaminti skirtingų tipų sietynai. Garsiausi XVIII a. I pusės stiklinių sietynų gamybos centrai buvo Italija (ypač Venecija), Anglija, Bohemija. Venecijoje nuo amžiaus pradžios kurti žaismingi spalvoto stiklo dirbiniai, puošti stikliniais gėlių žiedais, lapais ir grandinėlėmis. Šios vieno kamieno apšvietimo priemonės vadintos chiocche (gėlių puokštė). Nuo XVIII a. 2 dešimtmečio Anglijoje pradėti gaminti stikliniai sietynai su tokios pat medžiagos šakomis. Jų forma priminė klasikinius flamandų barokinės formos sietynus su bumbulu kamieno apačioje. Nuo tokios pat formos bohemiškų šviestuvų pagamintieji Anglijoje skyrėsi įmantriai šlifuotu ir išskirtinai spindinčiu stiklo paviršiumi. Bohemijoje XVIII a. I ketvirtyje taip pat gaminti sietynai, sudaryti iš metalinių strypelių karkaso, nusagstyto stiklo / krištolo kabučiais.

Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios sietynas priklauso minėtam karkasinių sietynų tipui. Tai vienintelis šiuo metu žinomas baroko laikotarpio karkasinis sietynas Lietuvoje, greičiausiai mus pasiekęs dar iš XVIII a. 5–7 dešimtmečiais vykdytos bažnyčios rekonstrukcijos laikų.

1969 m. darytoje fotografijoje (3–4 pav.) matyti, kad sietyno apatiniame vainike buvo aštuonios šakos su žvakidėlėmis. Dar 4 žvakidėlės buvo pritaisytos kiek aukščiau. Sietyno karkasas – narvelio formos, panašus į putlią kriaušę. Jo viršus sudarytas iš tarpusavyje sujungtų riesčių, sietynui suteikiančių banguojantį siluetą. Karkaso apačioje, centre, kyšo smaigas. Ant jo, kaip ir būdinga XVIII a. I pusės Europos sietynams, buvo užvertas vienas, o gal keli stiklo burbulai su smaile. Šlifuotų stiklinių / krištolinių smailių tikriausiai būta ir viršutinėje karkaso dalyje, nes ties riesčių sujungimais matyti išlikę nedidukai smaigai. Sietyno viršutinė karkaso dalis centre buvo puošta stikliniu kriaušės formos karuliu, tarp žvakidėlių sietyno apačioje driekėsi stiklo lazdelių vėriniai su lapo formos karuliais.

Išlikęs sietyno karkasas stipriai pažeistas korozijos, nepilnai išlikusios tik 4 šakos, prarastos visos kadaise sietyną puošusios stiklinės / krištolinės detalės, žvakidėlės.

Į Šv. Kotrynos bažnyčios sietyną labai panašus karkasinis sietynas, gamintas 1720–1730 m. Drezdene arba Bohemijoje, publikuotas stiklinių sietynų tyrėjos Käthe Klappenbach knygoje apie stiklo / krištolo sietynus iki 1810 metų. Rašytiniai bažnyčių dokumentai liudija, jog nemažai stiklinių / krištolinių sietynų į Lietuvą buvo atgabenta iš Čekijos. Tikėtina, jog ir Šv. Kotrynos bažnyčios menkai išlikęs šviestuvas buvo gamintas ilgaamžėmis stiklo apdirbimo tradicijomis garsėjančiame istoriniame regione – Bohemijoje.

Nors šviestuvas stipriai sunykęs, jis priskirtinas prie pačių vertingiausių sietynų paveldo grupės Lietuvoje. Išlikęs autentiškas XVIII a. karkasas – tipologiškai retas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Šaltniai ir literatūra:

  1. Klappenbach Käthe, Kronleuchter: Mit Behang aus Bergkristall und Glas sowie Glasarmkronleuchter bis 1810, Berlin: Akademie Verlag, 2001, p. 40.
  2. Valtaitė-Gagač Alantė, XVII a.–XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2015, p. 70, 167, 277.