Lietuvos nacionalinis muziejus

Inv. Nr. IM-5102

Adresas: Arsenalo g. 1, Vilnius

Pagaminimo laikas: 1887–1911

Pagaminimo vieta: Vidurio Europa

Medžiaga, technika: bronza: liejimas, štampavimas, cizeliavimas; auksavimas

Matmenys: aukštis – 65 cm, skersmuo – 26 cm

Lietuvos nacionalinio muziejaus sietynas – retesnio ištęsto silueto ir ornamentikos. Kamienas gana tipiškas – apatinėje dalyje su dviem, mažesniu ir stambesniu, bumbulais, nedidukais reljefiniais diskais. Išskirtinį dirbinio siluetą formuoja aplink kamieną besivejančios šakos. Jos kyla ir vėl leidžiasi, sukasi į riestes, tarsi šokdamos painų šokį. Pagrindiniai šio dinamiško piešinio veikėjai – senovės Rytų kultūrose atsiradę grifonai. Mitologijoje jie žinomi kaip saulės palydovai. Išnirę iš akanto lapų riesčių, atsisukę žvakidėlių link jie tarsi sergėja šviesos šaltinį nuo simbolinių tamsos nešėjų – gyvačių. Jos vos pastebimos, apsivijusios grifonų kaklus.

Sietyno puošyboje nemažai istorizmui būdingų detalių. Žvakidėlės, diskai ir rozetė sietyno viršuje dekoruoti apkaustų ornamentu, bumbulai ant kamieno – klasicizmui būdingu kaspinų motyvu. Įmantriomis banguotomis linijomis sietyno apatinėje dalyje suformuotas art nouveau stiliui artimas siluetas. Remiantis tuo manoma, kad sietynas buvo pagamintas XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Galėjo puošti kurį nors Lietuvos dvarą, galbūt rytietiškais motyvais įrengtą jo kambarį.

 

* Grifonas – fantastinis gyvūnas liūto kūnu, erelio galva, sparnais ir nagais. Žr. Dailės žodynas. Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 1999, p. 150.

Šaltniai ir literatūra:

  1. Kačinskienė Klaudija, Mažeikienė Ona, XVI–XX a. pr. apšvietimo priemonės, Vilnius: Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejus, 1980, p. 34.
  2. Valtaitė-Gagač Alantė, XVII a.–XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2015, p. 227.