Lietuvos dailės muziejus

TM-521

Adresas: Arsenalo g. 3A, Vilnius (šiuo metu eksponuojamas Palangos grafų Tiškevičių rūmuose, Vytauto g. 17, Palanga)

Pagaminimo laikas: 1787–1803

Pagaminimo vieta: Viena, Austrija (?)

Medžiaga, technika: geležis: kalimas, kalinėjimas, karpymas; medis: drožyba, dažymas; papjė mašė: dažymas; auksavimas

Matmenys: aukštis – 300 cm, skersmuo su šakomis – 220 cm

Kamieninio tipo sietyną sudaro trimis aukštais išdėstyti palaipsniui į viršų mažėjantys vainikai su šakomis ir lizdais žvakėms. Visos sietyno dalys sunertos ant 3 m ilgio strypo, kuris apačioje užsibaigia nedideliu bumbulu. Apatinis, pats didžiausias – 220 cm skersmens vainikas sudarytas iš 12 medinių erelio galvų ir dekoratyvinių papjė mašė plokštelių tarp jų. Ant kiekvieno erelio viršugalvio įtaisyta po akanto lapais dekoruotą šaką, kuri išsišakoja į dar tris šakas – žvakių laikiklius. Šie užsibaigia stilizuotais gėlių žiedais su medinėmis taurelėmis žvakėms įstatyti. Laikiklių ir šakos susijungimo vieta apatinėje – matomiausioje sietyno pusėje dekoruota rozete. Iš didžiausio erelio galvomis puošto vainiko kyla sietyno kamienas – dvylikabriaunė kolona. Nuo jos viršaus S raidės linkiu leidžiasi 12 po du žvakių laikiklius turinčių šakų. Ant aptartos dvylikabriaunės kolonos su vainiku pastatyta kiek mažesnė, taip pat 12-os briaunų kolona. Jos forma jau ne statmena, o į viršų platėjanti. Vainikas sudarytas iš šešių tik po vieną laikiklį žvakei turinčių šakų. Virš palaipsniui mažėjančių trijų sietyno vainikų su piestomis įtaisytos keturios puošybinės detalės: du iš akanto lapų suformuoti žiedą ir neprasiskleidusį pumpurą primenantys elementai, kryžius ir dekoratyvi paauksuota vynuogių kekė. Sietyną užbaigia 25 cm skersmens karūnėlė, nuo kurios žemyn nuleistos keturios grandinės iš skardinių vynuogių lapelių ir kekių. Metalinės sietyno detalės auksuotos, medinis kamienas dažytas baltai ir vietomis dengtas aukso juostelėmis.

Apšvietimo priemonė, 1985 m. perduota restauruoti Prano Gudyno restauravimo centrui, buvo stipriai sunykusi ir pažeista korozijos: vainikų šakos nulaužytos ir deformuotos, dekoratyviniai elementai sulankstyti ar nukritę, dingę stikliniai pakabučiai. Restauruojant atkurtos trūkstamos detalės, pašalinta korozija ir atlikta daug kitų ekspozicinį vaizdą sietynui grąžinusių darbų. Visas sietynas baigtas restauruoti 1988 m., jo restauratoriai Regimantas Paulionis ir Kęstutis Puodžiukas [3, 4].

Sietynas aptinkamas ir istoriniuose šaltiniuose. Vilniaus katedros vizitacijos aktuose (1828) minima, jog katedros viduryje ir presbiterijoje kabantys du prabangūs sietynai 1803 m. parvežti iš Vienos [1]. Sietyno vietą katedroje bei ankstesnę (neaišku, ar pirminę) išvaizdą padeda identifikuoti XX a. I pusės interjero fotografijos: sietynas kabo katedros centrinėje dalyje, jo šakos ir dekoratyvinė karūnėlė prie pakabinimo kilpos viršuje puoštos krištolo / stiklo (?) pakabučiais, kurie iki mūsų dienų neišliko.

Iš ikonografinių šaltinių žinoma, kad tų pačių nežinomų dirbtuvių ar meistro pagamintas didelis sietynas kabėjo Bistryčios (Gardino sritis) Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje (žinių apie išlikimą ir būklę neturima) [2]. Kiek mažesnis sietynas 1997 m. fotografo Henriko Gaičevskio užfiksuotas Šlienavos (Kauno r.) Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje (žinių apie išlikimą ir būklę neturima) [5]. 

Sietynas itin vertingas dėl kompozicijos ir mišrios atlikimo technikos. Jis priskiriamas prie Lietuvos ir Europos vertingiausių sietynų.

Šaltniai ir literatūra:

  1. 1828 m. Vilniaus katedros vizitacijos aktas, in: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 57, b. Б 53–1, p. 22.
  2. Bistryčios Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios sietynas, Juljuszo Kłoso nuotr., 1925, in: Lenkijos mokslų akademijos Meno instituto archyvas (Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk).
  3. Kilnojamojo kultūros paminklo restauravimo pasas, Metalo restauravimo skyrius, rest. prot. Nr. 293/1022, inv. Nr. TM-521, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.
  4. Kilnojamojo kultūros paminklo restauravimo pasas, Medžio polichromijos skyrius, rest. prot. Nr. 44/65, inv. Nr. TM-521, Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.
  5. Šlienavos (Kauno r.) Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios sietyno fotografija, Henriko Gaičevskio nuotr., 1997, in: Kultūros paveldo centro Kilnojamųjų objektų poskyrio archyvas.
  6. Valtaitė Alantė, Sietynas, in: Lietuvos sakralinė dailė. XIX–XX a. pradžia, t. 5. Knygos, dokumentai, parodos kronika, XI–XX a. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2009, p. 131.