Lietuvos dailės muziejus

Inv. Nr. TM-522

Adresas: Arsenalo g. 3A, Vilnius

Pagaminimo laikas: 1600–1650

Pagaminimo vieta: Lietuva, Vilnius

Medžiaga, technika: metalas: karpymas, kalstymas

Matmenys: aukštis – 100 cm, skersmuo – 90 cm, žvakidėlės skersmuo – 10 cm

Lietuvos dailės muziejuje saugomas vienintelis Lietuvoje žinomas išlikęs ažūrinio rutulio formos sietynas. Kituose Europos kraštuose dėl ypatingos formos jie vadinami narvelio formos sietynais (angl. cage chandelier). Anot vokiečių tyrėjo Kurto Jarmucho, rutulio formos sietynus imta gaminti istorinėse Prūsijos žemėse, o prekybos keliais jie paplito Suomijoje ir Švedijoje [1]. Surinkus nemažai duomenų apie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sietynų raidą, reikia pridurti, kad nemažai XV–XVII a. išlikusių narvelio formos sietynų pavyzdžių yra Lenkijos maldos namuose. Gdansko Šv. Mikalojaus bažnyčioje kabo 1617 m. meistro Gerdto Benningko sukurtas šviestuvas [2]. Už vertikalių ornamentuotų virbų, kurie sudaro rutulio formą, įkomponuota Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūrėlė. Sietynas, puoštas 15 medalikėlių, vaizduojančių rožinio slėpinius, atspindi tuo metu paplitusį pamaldumą kalbant rožinio maldą. Žinomi ir kiti šio tipo sietynai – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje Gdanske [3] ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Ornetoje [4]. 

Lietuvoje išlikęs sietynas sukurtas iš plonos kalstytos metalo skardos. Rutulio formos karkasas sudarytas iš šešių apačioje ir viršuje sujungtų vertikalių juostų. Jos ties viduriu apsuptos dar viena juosta, skiltelės užpildytos iš skardos karpytomis stilizuotomis lelijomis. Ažūrinis rutulys viršuje puoštas ketursiene karūnėle karpytu pakraštėliu, apačioje – pumpuru iš skardinių lapelių. Prie pusiaujo pritvirtintos šešios S raidės formos šakos. Kiekviena jų užbaigta giliu plačiu (10 cm skersmens) dubenėliu, kuris atliko kelias – žvakės laikymo ir nuvarvėjusio vaško surinkimo – funkcijas. Brangesnių medžiagų (bronzos, žalvario, porceliano ir kt.) sietynų šakos Vakarų Europoje paprastai turi žvakidėlę žvakei įstatyti su vaškine (lėkštele vaškui nuvarvėti). Sietynų šakos, užbaigtos dubenėliais, kaip aptariamame pavyzdyje, labiau būdingos vietos meistrų iš plono vario ar kito metalo darytiems sietynams.

Prie kiekvienos šakos pritvirtinta grandinė, kurią viršuje laiko vainikas su akanto lapais. Atkreiptinas dėmesys, kad karūnos ir dubenėlių (žvakidėlių) metalo spalva kiek šviesesnė nei paties sietyno karkaso. Skiriasi ir atlikimo precizija, todėl tikėtina, jog sunykusios minėtos detalės perdarytos.

Itin prastos būklės sietyną 1984 m. Prano Gudyno restauravimo centre restauravo Sigitas Domarkas. Atkurti nulūžę lelijų lapeliai, pašalinti gausūs korozijos židiniai [5].

Archajiška šviestuvo forma ir renesanso stiliui būdinga lapelių puošyba leidžia sietyną datuoti XVII a. I puse. Dėl nebrangių medžiagų ir paprastos ornamentikos tikėtina, kad sietynas buvo pagamintas Lietuvoje. Dirbinys yra tipologiškai retas tiek Lietuvoje, tiek Europoje.

Šaltniai ir literatūra:

  1. Jarmuth Kurt. Lichter leuchten in Abendland: Zweitausend Jahre Beleuchtungskorper. Germany: Braunschweig: Klinkhardt & Biermann, 1967, p. 87.
  2. Katalog Zabytków Sztuki w Polsce. Seria nowa, t. 8, d. 1. Miasto Gdańsk. Główne miasto. Warszawa: Instytut Sztuki Polskiej Akademii Nauk, 2006, p. 140, fig. 953–955.
  3. Sietynas, 1490, Gdansko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, in: Lenkijos nacionalinio paveldo instituto archyvas, Nr. PMR 000 000 003 772.
  4. Sietynas, 1576, Ornetos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, in: Lenkijos nacionalinio paveldo instituto archyvas, Nr. WRM 000 000 007 037.
  5. Sietynas, rest. prot. Nr. 584/1696, inv. Nr. TM-522 (Metalo restauravimo sektorius), Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.
  6. Valtaitė-Gagač Alantė, XVII a.–XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2015, p. 58, 220.