Lietuvos dailės muziejus

Inv. Nr. TM-2591

Adresas: Arsenalo g. 3A, Vilnius (šiuo metu eksponuojamas Palangos grafų Tiškevičių rūmuose, Vytauto g. 17, Palanga)

Pagaminimo laikas: 1887–1925

Pagaminimo vieta: Lenkija, Varšuva

Medžiaga, technika: bronza: liejimas, cizeliavimas

Matmenys: aukštis – 95 cm

Lietuvos dailės muziejui priklausantis sietynas yra tipiškas XIX a. pabaigos–XX a. I ketvirčio nežinomų Varšuvos dirbtuvių dirbinys. Jis priklauso kamieninių sietynų tipui, turi 18 šakų: 12 šakų apatiniame vainike ir 6 – viršutiniame. Kamienas sudarytas iš karpytų lapelių rozetės viršuje, smulkiais vynuogių lapeliais ornamentuoto vamzdelio, dviejų burbulų, baliustros tarp jų ir pumpuro formos užbaigimo / finialo apačioje. C raidės formos šakos pritvirtintos prie burbulų, jos puoštos lietais vynuogių lapeliais. Vaškinės (lėkštelės nuvarvėjusiam vaškui surinkti) ažūrinės ­– labiau dekoratyvinės nei funkcionalios. Sietyno burbulai puošti kraitelėmis su ažūriniais palmečių motyvais.

Šis sietynas eksponuojamas Palangos grafų Tiškevičių rūmuose, restauruotame grafienės kabinete. Žinoma, kad identiška apšvietimo priemonė puošia Paežerėlių Šv. Angelų Sargų bažnyčią (Šakių r.), dar viena saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

XIX ir XX amžių sandūroje daug panašaus dydžio, struktūros ir dekoro sietynų į Lietuvą buvo importuota iš stambaus metalurgijos centro – Varšuvos. Dažniausiai jais puošti bažnyčių interjerai.

Sietynas vertingas, nes tipologiškai papildo istorizmo stiliaus pramoninės gamybos sietynų grupę Lietuvoje.

Šaltniai ir literatūra:

  1. Valtaitė-Gagač Alantė, „XIX a. II p.–XX a. I p. sietynų gamyba pramoninėse Europos dirbtuvėse ir jų paveldas Lietuvoje“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, 2011, t. 61, p. 63–75.
  2. Valtaitė-Gagač Alantė, XVII a.–XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2015, p. 222, 226.