Vilniaus arkivyskupija

Unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 37254

Adresas: Vilnius

Pagaminimo laikas: 1800–1829

Pagaminimo vieta: Prancūzija (?) / Rusija (?)

Medžiaga, technika: bronza: liejimas, cizeliavimas; oksidavimas; auksavimas

Matmenys: aukštis – 115 cm, skersmuo – 80 cm

Vilniaus arkivyskupijai priklausantis sietynas buvo pagamintas ampyro stiliaus vyravimo laikotarpiu – XIX a. 1–3 dešimtmetyje. Stilius siejamas su Napoleono I valdymo laikotarpiu ir Prancūzijoje vyravo 1800–1815 m., kituose Europos kraštuose, pavyzdžiui, Rusijoje, Anglijoje, Lenkijoje, išsilaikė iki XIX a. vidurio [1].

12 sietyno šakų pritvirtinta prie žiedo, nuo kurio žemyn leidžiasi kandeliabrinio ornamento* ažūriniai liejiniai. Dėl tokios konstrukcijos sietyną galima priskirti karūninių su krepšeliu tipui. Žiedą su šakomis laiko šešios grandinės. Šakos plonos, C raidės formos, puoštos susisukusių ūglių motyvais ir sugrupuotos po dvi. Jų galuose – lietos gulbių galvutės, o tvirtinimai prie žiedo paslėpti po reljefinėmis liūtų galvutėmis. Kaip ir būdinga ampyro stiliui, dirbinys gausiai puoštas antikiniais motyvais: laurų vainikais, kaspinais, pučiais, palmetėmis. Sietyną krepšelio apačioje užbaigia juodinto metalo pusrutulis su žvaigždėmis ir kankorėžio formos finialu*.

2013 m. sietynas grąžintas Vilniaus arkivyskupijai, prieš tai jis buvo saugomas Lietuvos dailės muziejuje. 1973 m. fotografas Jonas Šaparauskas dar neelektrifikuotą sietyną užfiksavo Vilniaus rotušės salėje (1941–1996 m. pastate veikė Lietuvos dailės muziejus).

Tose pačiose dirbtuvėse buvo pagaminti kiti du Vilniaus arkivyskupijai priklausantys sietynai (žr. čia). Lietuvoje išlikusių sietynų kontekste aprašytasis sietynas tipologiškai retas.

 

             

* Kandeliabrinis ornamentas – vertikalus ornamentas iš augalinių bei figūrinių motyvų, kurie išdėstyti veidrodine tvarka abiejose statmenos ašies pusėse. Žr. Dailės žodynas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999, p. 182.

Finialas [lot. finire – užbaigti] – lelijos žiedo, pumpuro arba drapiruotos vazos pavidalo dekoro elementas, taikomas architektūros ir baldų puošyboje. Finialu vadinama ir analogiškos paskirties bumbulo, vaisiaus, lapų arba gėlių puokštės pavidalo puošmena. Žr. Dailės žodynas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999, p. 125.

Šaltniai ir literatūra:

  1. Dailės žodynas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999, p. 24, 182.
  2. Stankevičienė Regimanta, Dailės kūrinio aprašas Uk 37254, 2013, in: Kultūros paveldo centro Kilnojamųjų objektų poskyrio archyvas.
  3. Valtaitė-Gagač Alantė, XVII a.–XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2015, p. 273.