Lietuvos nacionalinis muziejus

Inv. Nr. IM-4621

Adresas: Arsenalo g. 1, Vilnius

Pagaminimo laikas: 1700–1812

Pagaminimo vieta: Lietuva

Medžiaga, technika: bronza: liejimas, tekinimas, cizeliavimas

Matmenys: aukštis – 49 cm, šakos ilgis – 24 cm

Sietynus su stambiu bumbulu stiebo apačioje imta gaminti įsigalint baroko kultūrai XVII a. Nyderlanduose. Jie plačiai paplito visoje Europoje, o dėl savo kilmės dažnai vadinami Nyderlandų, olandų ar flamandų sietynais (angl. Dutch, Flemish chandelier) [4]. Formomis ir puošyba itin panašių šviestuvų yra tiek Ukrainos [2], tiek Lenkijos teritorijoje.

Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausantis sietynas priskiriamas kamieninių tipui. Stiebas suvertas iš profiliuotų vamzdelių, jo viršuje – stilizuoto paukštelio figūrėlė, apačioje – iki švytėjimo nublizgintas rutulys. Šešios sietyno šakos – S raidės formos, jos įstatytos į diską virš rutulio. Disko viršuje kiekviena skylutė šakoms įstatyti, kaip ir kiekviena šaka, liejiko pažymėta puncu įmuštų duobučių tam tikru skaičiumi. Rankiniu būdu apdailintos detalės nebuvo idealiai tikslios. Kiekviena šaka buvo pritaikyta tik jai skirtai vietai, todėl pažymėta tam tikru numeriu. Kiek aukščiau ant stiebo užvertas dar vienas mažesnis diskas reflektoriams. Jų turėjo būti šeši, iki mūsų dienų išliko tik trys. Ant šakų riesčių išlietos paukštelių figūrėlės. Jos atliko ne tik dekoratyvinę funkciją, bet ir nublizgintu paviršiumi atspindėjo, gausino šviesą.

Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausantis sietynas savo struktūra yra vienas tipiškiausių baroko laikotarpiu Europoje vyravusių pakabinamų šviestuvų. Lietuvoje šios rūšies sietynų išliko nedaug. Sietynas galėjo kabėti tiek pasaulietiniame, tiek sakralinės paskirties pastate (bažnyčioje ar sinagogoje).

Šaltniai ir literatūra:

  1. Kačinskienė Klaudija, Mažeikienė Ona, XVI–XX a. pr. apšvietimo priemonės, Vilnius: Lietuvos TSR istorijos ir etnografijos muziejus, 1980, p. 33.
  2. Kantsedikas Aleksandr Solomonovitch, Masterpieces of Jewish Art. Bronze, Moscow: Imidzh, 1991 (katalogo puslapiai ir iliustracijos nenumeruoti).
  3. Valtaitė-Gagač Alantė, „Sietynai Europoje ir XVII–XX a. pirmosios pusės sietynai Lietuvoje“, in: Kultūros paminklai. Vilnius: Savastis, 2009, Nr. 14, p. 89.
  4. Valtaitė-Gagač Alantė, XVII a.–XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2015, p. 30, 225.