Lietuvos nacionalinis muziejus

Inv. Nr. IM-13029

Adresas: Arsenalo g. 1, Vilnius

Pagaminimo laikas: 1587–1649 (?) / 1850–1945 (?)

Pagaminimo vieta: Nyderlandai, Amsterdamas (?) / Lietuva, Vilnius (?)

Medžiaga, technika: žalvaris: liejimas, cizeliavimas

Matmenys: aukštis – 58 cm

Elegantiškai susirangiusios gyvatės motyvas sietynų šakose kilęs Vakarų Europoje ir siejamas su Amsterdame 1598–1638 m. aktyviai dirbusio liejiko Hanso Rogierio van Harelbekeʼės pavarde. Istorikai Berendas Dubbe ir Fransas van Molle išaiškino, kad jo gaminti išskirtinio dekoro sietynai kabėjo katalikų ir reformatų bažnyčiose, galbūt ir pasaulietinio pobūdžio interjeruose [1]. Remdamiesi ikonografiniais šaltiniais žinome, kad Lietuvoje sietynų su žalčio formos šakomis itin daug būta sinagogose (Karčių, Kelmės, Utenos, Valkininkų, Vilniaus Gaono, Vilniaus Didžiojoje sinagogose) [2], tačiau pavienių šakų randama ir katalikų bažnyčiose. Žinoma, kad XX a. šie sietynai puošė ir pasaulietinius interjerus (Tytuvėnų dvaras, Vilniaus universitetas, Tado Vrublevskio kabinetas) [3]. 

Sietyno kamienas primena senovės graikų vazą lekitą (sen. gr. lēkythos). Aštuonias šakas su kamienu jungia ypač dekoratyvūs laikikliai. Juose atkartota kamieno forma, ant kiekvieno viršaus išlietas šonu pasisukęs paukštelis prigludusiais sparnais. Beje, XVI–XVII amžių sandūrai kiek neįprasta išilginta tekinta kamieno viršutinė dalis. Ji puošta dviejomis karūnėlėmis, kas taip pat kelia įtarimą dėl šios sietyno dalies autentiškumo. Šviestuvą viršuje užbaigia lieta erelio su išskleistais sparnais figūrėlė.

Nors sietyno šakų ir apatinės kamieno dalies formos būdingos XVI a. pabaigai–XVII a. I pusei, metalo paviršiuje nematyti laiko patinos. Kito Lietuvos nacionalinio muziejaus sietyno (IM-4618) (aprašą žiūrėti čia) paviršiuje gausu įbrėžimų, formos aptakios, nugludintos, matyti natūralus nusidėvėjimas. Aprašomo sietyno (IM-13029) metalinis paviršius atrodo itin naujai, vietomis detalės atrodo tarsi naujai nušlifuotos, todėl gali būti, jog dirbinys yra XIX a. II pusėje–XX a. I pusėje atlikta XVI–XVII amžių sandūros sietyno kopija.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomo šviestuvo forma – manieristinė (renesansinių sietynų šakos tiesesnės, horizontalesnės, o barokinių – stipriai išriestos, banguojančios S raidės formos). Dirbinys atspindi glaudžius Lietuvos ir Vakarų Europos kultūrinius saitus. Sietyno formos neabejotinai meniškai ir tipologiškai vertingos. Tiksliai sietyno pagaminimo datai nustatyti ateityje reikalingi išsamesni tyrimai.

Šaltniai ir literatūra:

  1. Dubbe Berend, Van Molle Frans, „De Amsterdamse Geelgieter: Hans Rogiers Van Harelbeke († 1638)“, in: Netherlands Yearbook for History of Art, kn. 22, 1971, p. 21–40.
  2. Niunkaitė-Račiūnienė Aistė, Lietuvos žydų tradicinio meno ir simbolių pasaulis. Atvaizdai, vaizdiniai ir tekstai, Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2011.
  3. Valtaitė-Gagač Alantė, XVII a.–XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2015, p. 60, 97, 98, 224, 229.