Vilniaus arkikatedros, Šv. Kazimiero koplyčios sietynas

-

Adresas: -

Pagaminimo laikas: 1722–1743

Pagaminimo vieta: Baltarusija, Nalibokų stiklo manufaktūra

Medžiaga, technika: metalas: liejimas (?); stiklas: liejimas, pūtimas; auksavimas (?)

Matmenys: nežinomi

XVIII amžių Europoje galima vadinti stiklinių sietynų klestėjimo amžiumi. Nuo XVIII a. pradžios iš šios trapios medžiagos sietynai gaminti Venecijoje, XVIII a. I ketvirtyje jie intensyviai kurti Bohemijoje, Silezijoje, taip pat Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje [2]. LDK didžiojo kanclerio žmona Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė 1722 m. Ašmenos paviete, Nalibokuose, įsteigė stiklo manufaktūrą (veikė iki 1862). Kaip teigia dailėtyrininkė Aleksandra J. Kasprzak, manufaktūroje dirbo iš Čekijos ir Silezijos pakviesti amatininkai, todėl produkcija prilygo geriausiems Vidurio Europos dirbtuvių dirbiniams [1].

Rašytiniai šaltiniai atskleidžia, jog Lietuvoje stiklinių ir krištolinių sietynų apogėjus buvo XIX a. I pusėje, o XVIII a. jais puošėsi tik turtingesnės, dosnius geradarius turinčios Lietuvos bažnyčios [2]. Vienas pirmųjų šios trapios medžiagos sietynų paminėjimų aptiktas Vilniaus katedros 1712 m. inventoriuje: Lichtarz krysztalowy z Sznurem czerwonym ktory wywieszy posród kosciola (Krištolinė žvakidė su raudona virve, kuri kabo bažnyčios viduryje) [3]. Šis sietynas minimas ir 1743 m., tačiau jau įvardytas kaip dawny, t. y. senas [4].

Tų pačių 1743 m. kitame Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios inventoriuje minimas Lustro Szklanne wielkie Szkła Nalibockiego alias Kryształowego z Sztukami szlifowanemi (Didelis stiklinis sietynas Nalibokų stiklo ar krištolo su nušlifuotais kabučiais) [5]. LDK stiklo dirbtuvių ir sietynų raidos tyrimuose šis paminėjimas itin vertingas – padeda suprasti, kad išlikusioje ikonografijoje tikrai užfiksuotas dokumentuose aprašomas sietynas.

Šv. Kazimiero koplyčios sietynas sudarytas iš keliolikos skirtingo dydžio pūstų suplotos formos vienas virš kito suvertų stiklo burbulų. Gali būti, jog kai kurie iš vidaus buvo paauksuoti, todėl jie geriau atspindėdavo šviesą ir atrodydavo dar puošniau. Aštuonios sietyno šakos – metalinės, kampuoto silueto ir yra regentystės stiliaus. Jos pritvirtintos prie didžiausio, veikiausiai, metalinio bumbulo sietyno viduryje. Virš jo – du dubenys, iš kurių kyšo daugybė perregimo stiklo ūselių. Sietyno šakos ir kai kurie ūseliai puošti lietais stikliniais rombo ar vynuogių kekių formos kabučiais, perregimais pūsto stiklo burbulais. Kaip tvirtina šaltinius analizavę lenkų tyrėjai, Nalibokų dirbtuvėse gaminti sietynai taip pat buvo dekoruojami lietais rutuliukų, kriaušės, vynuogių arba šlifuotais stikliniais kabučiais.

XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje kabėjęs sietynas išsiskiria dydžiu. Ikonografija ir išlikę sietynų fragmentai liudija, jog panašių sietynų su pūsto stiklo burbulais ir stiklinėmis šakomis būta Tryškių ir Griškabūdžio bažnyčiose, Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Visgi lyginant su fotografijose užfiksuotu Šv. Kazimiero koplyčios sietynu visi jie buvo gerokai mažesni.

Pastebėtina, kad Šv. Kazimiero koplyčios stiklinis sietynas ilgainiui patyrė nemažai transformacijų: 1901 m. Stanisławo Filiberto Fleury fotografijoje sietynas neelektrifikuotas, o 1931 m. Jano Bułhako nuotraukose prie kiekvienos šakos matyti pritaisyti į šonus nukreipti elektros lempučių lizdai su banguotų pakraštėlių gaubteliais.

Jei būtų išsaugotas, šis retas LDK stiklo manufaktūros dirbinys būtų priskirtas prie unikalios vertės Lietuvos taikomosios dailės dirbinių.

Šaltniai ir literatūra:

  1. Kasprzak Aleksandra J., „Stiklo gamyba ir meninis stiklas klasicizmo laikotarpiu LDK“, in: Vilniaus klasicizmas, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2000, p. 324.
  2. Valtaitė-Gagač Alantė, XVII a.–XX a. 4 dešimtmečio sietynų paveldas Lietuvoje: Daktaro disertacija, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2015, p. 43.
  3. Vilniaus arkikatedros 1712 m. inventorius, in: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 43, b. 19583K, l. 4.
  4. Vilniaus arkikatedros 1743 m. inventorius, in: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 43, b. 19590K, l. 18a.
  5. Vilniaus arkikatedros 1743 m. inventorius, in: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, F.1-F217, l. 73 (už nuorodą dėkoju Svetlanai Poligienei)